Lotynų kalbos receptai, farmakologija. Taisyklės, pavyzdžiai su vertimu

Kad receptas būtų kuo aiškesnis ne tik gydytojui, bet ir specialistui farmakologijos srityje, sveikatos sistema įvedė specialius lotyniškus simbolius, kurie leidžia geriau ir greičiau suprasti gydymo eigą. Tokios apskaitos taisyklės leidžia rasti bendrą kalbą tarp gydytojo ir vaistininko.

Receptų pildymo taisyklės

Pats žodis „receptas“ kilęs iš lotyniško žodžio recipio, receptas arba receptum, kuris verčiamas kaip „imti“. Toks dokumentas yra rašytinis gydytojo paskyrimas vaistininkui, kuris surašomas remiantis valstybės nustatyta forma.

Svarbu suprasti, kad pats receptas turėtų būti išrašytas remiantis pagrindinėmis rengimo taisyklėmis, tik standartinėmis formomis. Visos užduotys įvedamos aiškiai ir įskaitomai, jose neturėtų būti taisymų ar pastabų. Receptas yra vyriausybės dokumentas, už kurį gydantis gydytojas prisiima visą teisinę atsakomybę.

Jei recepto nurodymas buvo parašytas neteisingai, jis atšaukiamas specialiu vaistinės antspaudu. „Neteisingas“, po kurio jis užregistruojamas priskirtame žurnale apie neteisingą ar klaidingą išrašytus receptus. Tokia informacija įvedama į ligoninę ir sveikatos priežiūros institucijas, po to gali būti skiriama bauda ar kita teisinė nuobauda.

Receptas turėtų apimti šiuos lotyniškus žodžius, kurie leis farmakologijos srities specialistui geriau suprasti rašytinę formą ir visas kitas terapinio kurso ypatybes:

• Inscriptio. Tai titulas, sudarytas tik valstybine kalba. Čia galite rasti išsamią informaciją apie gydymo įstaigą, įskaitant jos telefono numerį, adresą ir valstybės antspaudą. Po to įvedama recepto paruošimo data (data). PILNAS VARDAS. pacientas (nomen aegroti), jo amžius (aetas aegroti), taip pat paciento vardas. gydantis gydytojas (nomen medici).
• Praescriptio arba receptas. Tai oficialus scenarijus, parašytas lotynų kalba. Jį sudaro gydančio gydytojo kreipimasis į vaistininką (invocatio) ir paskirtų vaistų sąrašas, nurodant dozę, laiką ir dažnumą (nurodymas materiatum).
• Prenumerata. Tai parašas, išduodamas tik lotynų kalba. Iš esmės jame yra išsamios instrukcijos, kokia turėtų būti vaisto dozavimo forma.
• Signatūra. Jis iš lotynų kalbos išverstas kaip „žymėjimas“, nors visada atliekamas valstybine kalba. Šioje eilutėje pateikiama pagrindinė informacija apie tai, kaip vartoti vaistą.

Remiantis atnaujintais duomenimis, kurie buvo pristatyti 2019 m. valstybės sveikatos ministerija, bet kuris gydytojas turėtų žinoti šiuos rodiklius, kuris padės jam teisingai sudaryti receptą:

• Vaistinė medžiaga. Pagrindinis cheminis junginys, užimantis didžiąją bazės dalį. Jis turi turėti orientacinį patikimumą ir atlikti keletą būtinų tyrimų.
• Vaistinis preparatas. Tai chemiškai apdorota žaliava. Pagrindinis tokių žaliavų šaltinis gali būti tiek mineralinis, tiek augalinis, tiek sintetinis, gyvūninės kilmės.
• Dozavimo forma. Tai yra vaistinė medžiaga, kuri turi efektyviausią terapinį poveikį konkrečiam pacientui.
• Vaistas. Bendras aukščiau nurodytų rodiklių terminas.

Šiuo metu receptų reguliavimas Rusijos Federacijos teritorijoje vyksta atsižvelgiant į atnaujintą Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą 2019-01-14, kuriame teigiama apie veiksmingą receptų išrašymo tvarkos patvirtinimą, taip pat apie teisingą formų paruošimą, saugojimą ir bendrąsias apskaita.

Lotynų recepto dalies dizaino taisyklės

Lotynų kalbos receptai (į kurių farmakologiją atsižvelgiama labai atidžiai) prasideda žodžiu Receptas ir baigiasi Signa. Po to nurodomas pagrindinis vaisto vartojimo metodas, kurio pradžioje yra dvitaškis - rusų kalba. Tai taip pat nurodo dozę, vartojimo dažnumą, taip pat gydymo kurso laiką ir trukmę.

Ypač svarbu, kad recepte nebūtų gramatinių ar rašybos klaidų. Priešingu atveju jis tampa negaliojantis, o tai draudžia išleisti bet kokius medicinos produktus.

Receptai lotynų kalba (farmakologija gali būti taikoma įvairių tipų vaistams) surašomi remiantis pagrindinėmis dizaino taisyklėmis. Priklausomai nuo disciplinos, ligoninės tipo, klasifikacijos ir mokymo metodų, receptas gali būti išrašytas įvairiomis formomis.

Bet kokiu atveju lotyniškajai daliai būdingas gydytojo vizito į farmacijos skyriaus specialistą pradžia:

• Receptas (paimti). Po žodžio prasideda būtinų vaistų ar kitų žolelių papildų sąrašas, kuris nurodomas tik didžiąja raide. Kiekvienas įrankis parašytas atskiroje eilutėje. Iškart po recepto lauku turite palikti tuščią lauką, kuris nurodys vaistinio preparato kainą. Tuo atveju, jei vaisto pavadinimas netelpa vienoje eilutėje, jis perkeliamas į kitą - paliekant mažą tarpą nuo žodžio. Tokiu būdu tekstas lygiuojamas į kairę, neliečiant stulpelio po receptu.
• Po žodžio „Receptas“ gali būti nurodytas ne tik vaistinio preparato pavadinimas, bet ir vartojimo formos, kurių pavadinimai pateikiami tik genitaline ir vienaskaita. Šiuo atveju verta atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad kartais dozavimo formos gali būti naudojamos daugiskaitos ar tėvų atveju, kaip rodo kai kurios įrašų savybės.
• Vaistų pavadinimai nurodomi tik po žodžio Receptas, todėl turėtumėte atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad vaistų pavadinimuose nėra klaidų. Toks niuansas gali lemti daugiau vaistų paskyrimą arba vaistininko nesusipratimą.
• Po paties pavadinimo gydytojas turi nurodyti tikslią jo sumą. Reikėtų pažymėti, kad vaistų dozės registruojamos tik dešimtainėje sistemoje. Jei receptas pateikiamas skystoms medžiagoms, jis nurodomas lašais, mililitrais arba gramais.
• Svarbu, kad nebūtų nurodomas pats gramų žymėjimas, vietoj to SI sistemoje naudojama dešimtainė trupmena ir lotyniškas žymėjimas. Jei gramo trupmenų nėra, reikia parašyti „0“. Lašų skaičius parašytas romėniškais skaitmenimis. Jei lašai nurodyti vienaskaitoje, rašoma guttam I, o kai, pavyzdžiui, 5 lašai, guttas V. Be to, kai kurie antibiotikai gali būti parašyti veiksmų vienetais (AS).

Kai kuriais atvejais gydytojas gali nenurodyti dozės, kad vaistininkas galėtų pats pasirinkti medžiagos formą. Tokiu atveju būtina užsirašyti frazę quantum satis, kuri verčiama kaip „tiek, kiek reikia“.

Kai yra keli vaistai ir jie telpa iš eilės tuo pačiu kiekiu, dozė turi būti nurodyta tik po pavardės. Šiuo atveju žodis ana (vienodai arba vienodai) dedamas prieš skaitmeninį dozės žymėjimą.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad visos recepto dalys turėtų būti atliekamos tik įskaitomai, vengiant klaidų ir netikslumų. Tuo pat metu lotynų kalbos ištraukai būdingas ir tarptautinių, ir komercinių vaistų pavadinimų vartojimas. Gydymo trukmė recepte nenurodyta

Žingsnis po žingsnio pavyzdžio sudarymo instrukcijos

Lotynų kalbos receptai (kurių farmakologija turėtų kuo tiksliau ir išsamiau apibūdinti bet kokias vaisto savybes), kaip minėta aukščiau, prasideda žodžiu Recipe (take). Medicinos praktikoje santrumpa „Rp:“ dažnai naudojama siekiant supaprastinti vaisto skyrimo procesą.

Šis pavyzdys aprašytas remiantis receptu vaistui Paroksetinas, kurio veiklioji medžiaga yra tas pats pavadinimas - Paroksetinas. Toks pavyzdys leis jums geriau suprasti, kaip tiksliai turėtų būti išrašytas receptas.

Lotyniškas žymėjimas	Aprašymas, niuansai, rekomendacijos
Pr:	Nurodo, kad vaistininkas imasi veiksmų, kad išleistų paskirtą vaistą.
Pr: skirtukas.	Tokiu atveju nurodoma paskirto vaisto dozavimo forma, prasidedanti didžiąja raide. Čia vaistas aprašytas vienaskaita, lotynų kalba. Siekiant sutrumpinti įrašymo laiką, naudojama santrumpa Tab. su visu lotynišku žodžiu Tabulettas.
Pr: skirtukas. "Paroksetinas"	Čia nurodytas vartojamo vaisto pavadinimas, kuris tinka tik didžiosiomis raidėmis ir lotyniškai. Taip pat būtina stebėti vienaskaitos ir giminės atvejį. Jei yra kelios sudedamosios dalys ar formos, jos pateikiamos naujoje eilutėje. Paroksetino atveju pavadinimas yra rašomas kabutėse dėl to, kad tai yra komercinis vaisto pavadinimas.
Pr: skirtukas. „Paroksetinas“ 0,04	Čia nurodoma vaisto dozė. Jei produktas gaminamas tik viena forma, jis gali būti nenurodytas. Jei yra išsamus receptas, būtina įvesti visas turimas formuluotes.
Pr: skirtukas. „Paroksetinas“ 0,04 D.t.d. N 25	Po to vaistininkui reikia suprasti, kiek vaisto reikia skirti. Norėdami tai padaryti, gydytojas turi įvesti lotynišką posakį „Da tales dose numero“, kuris iš rusų kalbos verčiamas kaip „tam tikra suma“, po kurio įrašomas skaičius. Tokiu atveju gydytojui reikia 25 Paroxetine tablečių.
Pr: skirtukas. „Paroksetinas“ 0,04 D.t.d. N 25 skirtuke	Kitas receptų eilutės pavadinimas yra išleidimo formos nuoroda. Nepaisant to, kad jis buvo nurodytas pačioje pradžioje, medicinos praktikoje atsižvelgiama į recepto patvirtinimą pabaigoje. Jei įmanoma, gali būti naudojamos kitos formos „dangteliais“ arba „tirpalais“, kai pirmoji yra tiekiama kapsulėmis, o antroji - kaip tirpalas.
Pr: skirtukas. „Paroksetinas“ 0,04 D.t.d. N 25 S skirtuke. Gerkite 2 tabletes 3 kartus per dieną.	Paskutinis formos „S“ žymėjimas iš lotynų kalbos žodžio Signa išverstas kaip „paskirti“. Tokiu atveju gydytojas nurodo, kiek ir kokiu metodu reikia vartoti vaistą. Šis laukas pildomas tik rusų kalba.

Turint omenyje, kad medicinos praktikoje yra įvairių vaistų formų, turėtumėte žinoti kaip teisingai sudaryti receptą suspensijų, tinktūrų, tepalų ir kitų veislių atveju:

• Kepurės. Kapsulės.
• Aer. Aerozoliai.
• Supp. Žvakutės.
• Sultiniai.
• Išor. Augalų ekstraktai.
• Milteliai.
• Sirupas.
• Gėrimas
• Tirpalas arba ampulės.
• Infuzinė žolė. Tinktūros.
• Tepalai.
• Dražė.
• Žolė.
• Skystas pagrindas.
• Įklijuoti.

Tuo atveju, kai vaistas turi būti išleistas kelis kartus, gydytojas naudoja pavadinimą „Repetaur“, kuris reiškia „pakartoti dar kartą“. Ši frazė taikoma recepto formos viršuje.

Jei reikia skubiai arba nedelsiant išleisti vaistinę medžiagą, gydytojas formos viršuje turi nurodyti frazę „cito“, kuri išvertus reiškia „skubiai“.

Rekomendacijos

Norėdami teisingai sudaryti receptus ir išvengti didelių klaidų, turite žinoti pagrindines populiariausių dozavimo formų sąvokas ir klasifikaciją. Taip pat turėtumėte suprasti, kokie yra receptų formų ir receptų kūrimo principai.

Be to, ypač svarbu prisiminti visuotinai priimtas santrumpas, kurios dažniausiai naudojamos daugeliui receptų. Taip pat turėtumėte sugebėti analizuoti ir atskirti tam tikras bagažinės, oficialių ir receptinių receptų sąvokas.

Ypač svarbu atskirti minkštas ir kietas išleidimo formas, žinoti, kas yra tam tikra medžiaga, taip pat sugebėti atpažinti dozavimo formas skiriant vandeninius tirpalus, injekcijas ar emulsijos. Būtina teisingai ir aiškiai pagrįsti savo pasirinkimą vienoje ar kitoje formoje.

Patyręs gydytojas turėtų sugebėti teisingai apskaičiuoti vieną tam tikro vaisto dozę ir mokėti skirti, analizuoti kietas, minkštas ar skystas formas.

Didžiausia ir dažniausiai pasitaikanti klaida yra atvejis, kai gydantis gydytojas žymiai viršija leistiną vaisto kiekį, kad būtų galima išleisti naudojant vieną recepto formą. Siekiant to išvengti, būtina tiksliai nurodyti ne tik medžiagos kiekį, bet ir pažymėti apie pakartotinį ar vienkartinį recepto naudojimą.

Jei terapiniam kursui būdingos tam tikros priėmimo ypatybės, įskaitant narkotinių medžiagų išsiskyrimą ar psichotropinių vaistų, gydytojas turi uždėti antspaudą ir į formą įvesti tokią frazę kaip „Specialiems tikslams“. Ta pati taisyklė taikoma ir ilgiau nei 2 mėnesius galiojančiam receptui.

Skiriant vaistą, griežtai draudžiama viršyti nurodytą skaičių II ir III grupių vaistų, kuriems taikoma kiekybinė ar esminė apskaita. Šią taisyklę galima pažeisti tik išimtiniais ar skubiais atvejais.

Rašant receptus lotynų kalba farmakologijoje, neleidžiamos įvairios santrumpos, nepatenkančios į oficialiai priimtą sąrašą. Ši klaida būdinga nepatyrusiems gydytojams, kurie gali sutrumpinti vaistų ar atskirų medžiagų pavadinimus. Vaistų pavadinimai parašyti visa kalba, lotyniškai, o tik rūšys ir formos sutrumpintos.

Neteisingai surašytas receptas lotynų kalba gali sukelti nemažai neatitikimų tarp gydytojo ir farmakologijos srities specialisto, skiriančio tam tikrus vaistus. Be to, toks niuansas gali labai pakenkti pacientui, o tai sukels įvairių sveikatos pablogėjimų ir komplikacijų.

Vaizdo įrašas apie receptų kūrimą lotynų kalba

Lotynų kalbos receptai: