įvairenybės

Aistra. Kas tai yra psichologijoje, apibrėžimas, nuotraukos, pavyzdžiai, pristatymas

click fraud protection

Turinys

  1. Apibrėžimas
  2. Funkcijos ir vaidmuo
  3. Kas slypi už
  4. Kaip tai gimsta
  5. Kodėl ir kaip tai vyksta
  6. Kaip tai pasireiškia
  7. Kuo skiriasi meilė
  8. Vaizdo įrašai apie aistrą psichologijoje

Terminas „aistra“ psichologijoje reiškia dominuojančias emocijas, kurios sugeria asmenybę. Nėra tik potraukis žmogui. Ir, pavyzdžiui, tam tikros rūšies veiklai. Iš pradžių ši sąvoka atsirado senovės graikų filosofijoje. Zenonas, stoikų mokyklos pradininkas, netvarkingą sielos aistros impulsą pavadino.

Apibrėžimas

Aistra (psichologijoje tai sinonimas žodžiams „afektas“, „emocija“) pasižymi atkaklumu. Tai lemia žmogaus elgesį tam tikru gyvenimo etapu. Šis terminas atsirado senovės graikų filosofijoje ir patyrė daugybę transformacijų. Aistra buvo interpretuojama įvairiai. Tai nesunku pastebėti, jei atsekti psichologijos formavimąsi, kuri nuo filosofijos atsiskyrė iki savarankiško mokslo.

Kryptis, tyrinėtojas Mokymo ypatumai Sąvokos „Aistra“ apibrėžimas pagal mokymus
Stoicizmas Filosofijos mokykla, susikūrusi Atėnuose apie 300 m pr. Kr NS. Įkūrėjas – Zenonas iš Kiti. Mokyklos mokymai ir pažiūros pasklido po romėnų ir graikų žemes. Idėjos išliko aktualios iki III a. pr. Kr NS.
insta story viewer
Per didelis ir nevaldomas sielos impulsas. Jo nevaldo protas, tai prieštarauja žmogaus prigimčiai.
Ciceronas Markas Tullius Oratorius, mokslininkas, romėnų politikas, filosofas. Iš dalies pritarė stoicizmo pažiūroms. Bet kokia aistra yra liga. Tokių emocijų turintys žmonės kenčia nuo psichikos negalių. Sveikatos siekiantis žmogus turi sugriauti vidines aistras.
Platonizmas Pasaulio, žmogaus ir jo santykio su gamta pažinimo formų teorijos. Įkūrėjas yra Platonas. Platonas pateikė prieštaringą apibrėžimą. Taigi knygoje „Timejus“ jis pabrėžia, kad aistros nėra būdingos didingajai sielos daliai. Savo kūrinyje „Respublika“, priešingai, jis teigia, kad kiekviena žmogaus vidinio pasaulio pusė turi tam tikrų emocijų.
Aristotelizmas Įkūrėjas – Aristotelis. Jis sukūrė mąstymo sistemą, paremtą etikos, politikos ir vidinio žmogaus pasaulio interpretavimu. Nikomacho etikos knygoje aistros apibūdinamos kaip emocijų rinkinys. Tai apima geismą, džiaugsmą, pyktį, draugystę. Jie visi yra neutralūs. Todėl juos reikia vartoti saikingai, nepažeidžiant vidinės žmogaus pusiausvyros.
Denisas Diderot Prancūzų filosofas ir pedagogas, rašytojas, Sankt Peterburgo mokslų akademijos garbės narys. Troškimai, poreikiai, pasibjaurėjimas yra aukščiausio intensyvumo taške. Stiprus jausmas, dėl kurio prarandama asmeninė laisvė, žmogus tampa apsėstas bet kokios idėjos, objekto.

Be filosofų ir psichologų, aistros sąvoka aiškinama ir religiniuose mokymuose.Aistra psichologijoje. Kas tai yra, apibrėžimas, pavyzdžiai, pristatymas

Krikščionybėje nuodėmingiausi jausmai patenka į šį terminą:

  • Pasididžiavimas.
  • Ištvirkavimas.
  • Neviltis.
  • Rietumas.
  • Tuštybė.
  • Meilė pinigams.

Rytų Bizantijos mokyme bet koks sielos siekis, nešiojantis žmogų ir atitraukiantis jį nuo meilės Dievui, laikomas aistra. Tai laikoma nuodėme ir priklausomybe. Jei vertintume kitus religinius mokymus, tai aistra užima arba moraliai neutralią poziciją (katalikybėje), arba yra viena iš pagrindinių žmogaus sąlygų (induizmas).

Beveik visos mokyklos ir mąstytojai (taip pat ir religinės) pataria kovoti su aistromis, jas neigti. Tačiau yra ir kitas požiūris į šią emociją. Vokiečių filosofas Friedrichas Nietzsche manė, kad aistros negalima suvaldyti. Jis kritiškai vertino krikščionišką tokių emocijų slopinimo politiką. Kaip tikėjo filosofas, aistra tuomet įgaus pavojingesnes formas ir išsilieja reaktyvių jausmų pavidalu. Pavyzdžiui, neapykanta, pyktis.

Sigmundas Freudas taip pat teigiamai apibūdina aistrą. Jis tikėjo, kad, kaip ir bet kurią kitą emociją, šią energiją verta išnaudoti. Pavyzdžiui, panaudojimas moksle, kultūros objektų kūrime. Prancūzų teoretikas Paulas Michelis Foucault aistrą laikė beprotybės apraiška. Jis lygino ją su narkotikais, alkoholiu, ydomis.

Šiuolaikinė psichologija pateikia tiksliausią aistros apibrėžimą. Taigi, šis žodis vadinamas emocine žmogaus būsena. Tai nulemia jo elgesį tame gyvenimo etape, kai galvoje dominuoja emocijos. Aistra gali pakelti viską, kas teigiama žmoguje, arba sukelti destruktyvų poveikį.

Specifinės savybės:

  • Jausmas turi ryškų susitelkimą ir stabilumą.
  • Žmogaus jėgos ir mintys sutelktos siekiant vieno tikslo.
  • Aistros objektas yra veiklos rūšis, užsiėmimas ar asmuo.

Taigi šis apibūdinimas naudojamas aistrai apibrėžti šiuolaikinėje interpretacijoje.

Funkcijos ir vaidmuo

Aistra (tai visada yra psichologijos variklis) skatina žmogų imtis bet kokių veiksmų. Iš to išplaukia daugybė funkcijų, būdingų žmogui, kuris yra paveiktas tokios stiprios emocijos.

Jie apima:

  • reglamentas. Žmogus sąmoningai valdo psichologinius procesus, asmenines emocines apraiškas. Visi jie turi pavaldumo statusą, nes turi tarnauti vienam tikslui.
  • Išraiška. Žmogus išraiškingai perteikia savo išgyvenimus, jausmus, emocijas.
  • Sintezė. Visi skirtingi jausmai yra susipynę.
  • Įvertinimas. Asmuo pateikia savo galimybių aprašymą. Tai padeda nustatyti tolesnį judėjimo kelią. Taigi, norint pasiekti trokštamo, tenka realiai įvertinti asmenines savybes, pašalinti trūkumus.
  • Paskatos. Aistra verčia žmogų daryti dalykus, imtis bet kokių veiksmų.
  • Prasmės formavimas. Žmogus turi tam tikrą prasmę. Tai suprantama, turi aiškias ribas.
  • Atgaivinimas. Žmogus pereina nuo teorijos prie praktikos. Jis daro dalykus, dirba, daro viską, kad pasiektų tai, ko nori.Aistra psichologijoje. Kas tai yra, apibrėžimas, pavyzdžiai, pristatymas

Aistra darbui ar mokslui leidžia daryti naujus atradimus. Ši emocija veikia kaip progreso variklis. Kita vertus, šis jausmas gali turėti destruktyvų poveikį psichikai. Juk dažnai aistra pereina į apsėdimą – neigiamą jos pusę.

Santykiuose tarp žmonių, kai aistra nukreipta į gyvą objektą, ši emocija prisideda prie ryškios jausmų išraiškos. Poveikis žmogaus gyvenimui priklauso nuo jo psichinės sveikatos.

Psichiškai sergančių žmonių aistra gali turėti skirtingus kontūrus. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms tai sukelia nenugalimą norą žudytis. Psichologiškai sveikiems žmonėms aistra nepakenks. Priešingai, tai bus naujų atradimų variklis. Žmogus sutelks visas savo jėgas aplink aistros objektą ir darys viską, kas įmanoma, kad pasiektų tikslą.

Kas slypi už

Aistros šerdis slypi nenatūralus žmogaus troškimas ir potraukis. Jų stiprybė, palyginti su įprasta asmenybės būkle, yra daug didesnė. Emocijos dirgina jautriąją žmogaus psichikos dalį.

Kitas aistros komponentas yra aukštas jausmų tonas. Jis yra daug didesnis nei normalus fiziologinis rodiklis. Kai kartu, trauka ir jausmai prisideda prie to, kad žmogus praranda savo pirminį toną.

Būtent todėl iš šalies atrodo, kad asmenybė tapo kitokia: pasikeitė elgesio maniera, požiūris į vykstančius įvykius, reakcija į juos. Kai kuriais atvejais pasireiškia agresija, kuri išryškėja, jei kitų veiksmai trukdo pasiekti aistros apsėstojo tikslą.

Negalima paneigti, kad aistros pagrindas yra žmogaus protas ir vaizduotė. Būtent jie prisideda prie individo veiklos. Taigi, ji išnaudoja visas proto, vaizduotės ir fantazijos galimybes, kad priartėtų prie to, ko nori.

Kartu su siela ir jausmais protas gauna malonumą iš sumanytojo įsikūnijimo į realybę. Nuo to žmogus tampa jautresnis, aistringesnis. Mintys apie vieną dalyką priverčia protą nuolat judėti. Jis yra minčių, vėlesnių veiksmų, nukreiptų į poreikius, šaltinis.

Ne mažiau svarbus komponentas yra tvirtumas. Žmogaus valia visiškai pavaldi aistrai ir tampa hedoniška, kūniška arba įgauna kitą formą.

Tačiau, remiantis M. Vėberis, N. Elias, M. Foucault, aistra grindžiama savikontrole. Tyrėjai paneigė teoriją, kad ji buvo pasakyta apie emocijų slopinimą naudojant kapitalizmą. Priešingai, žmogus, kuris nesulaiko aistros, pats to nežinodamas, išmoksta susivaldyti. Kai kurių norų ir poreikių visuomenė negali priimti (pavyzdžiui, aistra intymiame gyvenime), todėl žmogus ugdo savidiscipliną. Ir tai daug veiksmingiau nei išorinis draudimas.

Kaip tai gimsta

Aistra (ši sąvoka psichologijoje turi skirtingas formuluotes) pereina kelis etapus. Iš pradžių žmogus susidomi objektu. Tai geriausiai galima atsekti 2 žmonių pavyzdžiu. Dažniausiai aistra kils ne ilgiau nei 2 savaites trunkančiose draugystėse. Pavyzdžiui, žmonės susitiko ir pradėjo bendrauti. Jei jie artimi išvaizda, o išvaizda sukelia trauką, tada aistros rizika yra didelė.Aistra psichologijoje. Kas tai yra, apibrėžimas, pavyzdžiai, pristatymas

Tai atsitinka spontaniškai, jei vienas iš partnerių yra simpatiškas kitam. Ir atvirkščiai, žmonės gali bendrauti ilgai, pažinti vienas kitą daug metų, bet kibirkštis tarp jų niekada neišsiveržs. Yra tikimybė, kad atsiras meilė, bet ne aistra. Gali būti, kad vienas iš partnerių slapta svajojo apie merginą (draugą), idealizavo žmogaus įvaizdį ir laukė.

Ilgą laiką protas ir fantazija pakelia norą užvaldyti šį žmogų iki aukščiausio laipsnio. Ir kai šis objektas parodo užuojautą arba suteikia tam tikrą abipusiškumo ženklą, suveikia mechanizmas. Po laukimo prasideda aktyvinimo fazė. Aistra kyla todėl, kad dabar gali išsipildyti visi per ilgą laiką kaupti norai. Tai žmogui suteikia įkvėpimo, jausmai jį sugeria.

Aistra bet kurioje veikloje turi skirtingą vystymosi pusę. Bet kuris žmogus turi talentų. Jų aukščiausias taškas yra gabumas. Be to, žmogus gali parodyti didelį susidomėjimą bet kuria sritimi arba ne. Jei gabumas sutampa su individo interesais, tada žmogus tampa aistringas. Tai gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Kartais žmonės aistringai užsiima viso gyvenimo darbu ir daug metų praleidžia siekdami tikslų.

Kodėl ir kaip tai vyksta

Psichologijoje aistra pirmiausia yra emocija. Ir kaip yra jų prigimtis, jie gali ateiti ir išeiti. Jų buvimas žmogaus gyvenime yra nepastovus. Todėl aistra yra laikinas reiškinys. Ši taisyklė galioja jausmams kitam žmogui.

Aistra – tai atsakas į egzistencinius gyvos būtybės organizmo poreikius. Per laikotarpį, kai žmogų veikia ši emocija, jo viduje gaminasi daug medžiagų, kurios veikia kaip narkotikai. Būdamas jų įtakoje žmogus patiria pakylėjimą, emociškai susijaudinęs. Visi veiksmai, veiksmai yra skirti patenkinti poreikius.

Kai žmogus gauna tai, ko norėjo, arba pasiekia tai, ko nori, prasideda malonumo fazė. Jis patenkintas tuo, kas vyksta. Suvokimas, kad tikslas pasiektas, suteikia daug teigiamų emocijų. Dėl išskiriamų hormonų sustiprėja visi pojūčiai.

Tačiau aistra yra nenatūrali kūno būsena. Nuolatinis tokios jausmų gamos palaikymas atima daug resursų. Ir tai labai brangus verslas ir negali trukti ilgai.

Priešingu atveju gresia perdegimas, kuris būtinai seks pasibaigus aistrai. Kad išvengtų tokio drastiško pokyčio, organizmas sukūrė gynybinį mechanizmą – jis tiesiog apribojo aistros laiką, nesuteikdamas jam pastovumo.

Kai žmogus įvaldęs aistros temą, jis trumpam yra veikiamas hormonų. Po aktyvios fazės palaipsniui suvokiama, kas atsitiko. Žmogus realiai įvertina tai, kas atsitiko, priima veiksmo faktą. Šiuo metu organizmas gamina vis mažiau hormonų, palaipsniui priartindamas jų lygį prie natūralios būsenos.

Po to žmogus grįžta į normalų gyvenimą. Jo nebekankina įkyrus noras ar poreikis, nes jie buvo patenkinti. Būtent dėl ​​šios priežasties psichologai aistrą laiko egoizmo ženklu. Kadangi žmogus pirmiausia galvoja apie save ir savo troškimus, o ne apie savo sielos draugą.

Aistra praeina neskausmingai arba palieka žmogų sugniuždytą. Pirmajame variante žmogus dažniausiai buvo trumpam apimtas aistros. Pavyzdžiui, santykiuose tai trunka 2–3 metus ar mažiau. Perėjęs tokį gyvenimo etapą, žmogus be moralinių rūpesčių patenka į ankstesnę vėžę.Aistra psichologijoje. Kas tai yra, apibrėžimas, pavyzdžiai, pristatymas

Tuo atveju, kai aistra buvo apsėdimas ir truko ilgai (pavyzdžiui, 10 metų), tada net ir pasiekęs trokštamą žmogus nejaučia pasitenkinimo. Žmogus aistros metu jaučia džiaugsmą ir visas lydinčias emocijas, tačiau kai ji praeina, lieka tuščia. Šis reiškinys panašus į egzistencijos, kurią žmogus gyveno ilgą laiką, prasmę.

Aistra tapo įpročiu, suformavo gyvenimo būdą, elgesį ir poreikius. Kai tikslas pasiektas, žmogus nesupranta, kaip elgtis toliau. Juk visus ankstesnius metus jo gyvenimą valdė aistra. Kai jos nebeliko, veiksmai ir motyvai prarado prasmę. Dažnai tokius žmones puolė į depresiją ir apatiją. Įveikti sunkumus jiems padėjo psichoterapeutas.

Kaip tai pasireiškia

Aistra (tai psichologijoje dar vadinama afektu) tinka studijuoti ne tik teoriniu požiūriu. Tuo laikotarpiu, kai žmogus yra stiprių emocijų įtakoje, jo smegenys aktyviai naudoja dopamino sistemą. Tai buvo nustatyta MRT dėka.

Šio prietaiso pagalba buvo galima fotografuoti aktyvias neuronų sritis realiu laiku. Džiaugsminga žmogaus būsena buvo pasiekta vystant laimės hormoną. Norint patirti malonias emocijas, smegenų veikla sutelkia dėmesį į norimą tikslą, ugdo motyvus.

Dopamino struktūra geba kontroliuoti žmogaus judesius, širdies ir kraujagyslių, endokrininės ir virškinimo sistemų veiklą. Ji išsiugdo priklausomybę nuo dalykų, kurie teikia džiaugsmą. Taigi, smegenų gaminamas dopaminas prisideda prie to, kad žmogus visą savo dėmesį sutelkia į aistros objektą. Kartu su tuo atsiranda energijos antplūdis, noras turėti objektą (gyvą būtybę). Taip pat didėja serotonino kiekis.

Kai jo rodikliai normalūs, tada emocijos žmogui problemų nekelia. Aistros būsenoje serotonino lygis iškrito iš sąrašo. Tai veda į natūralų norimo objekto apsėdimą.

Kūno viduje vykstantys procesai turi įtakos žmogaus gyvenimui, jo elgesiui, kalbėjimo manierai. Aistros junge esantis žmogus neigia bet kokius tikslus, kurie atitrauks jį nuo to, ko jis nori. Visus veiksmus ir veiksmus nesąmoningai valdo poreikiai.

Neigiama šio reiškinio pusė ta, kad žmogus neįvertina realių problemų. Esamos gyvenimo bėdos nuvertinamos. Kol nepasiekiamas pagrindinis tikslas, viskas tampa nereikšminga. Pirmenybę turi tik aistros objektas.

Kuo skiriasi meilė

Aistrą nuo meilės galite atskirti pagal šias savybes:

  • Santykiuose žmogus pirmenybę teikia fiziniam intymumui, o ne intelektualiniam laisvalaikiui.
  • Tikrieji žmogaus jausmai yra paslėpti. Jis sutelkia dėmesį tik į savo fantazijas.
  • Žmogus nori valdyti aistros objektą, vienas jį turėti.Aistra psichologijoje. Kas tai yra, apibrėžimas, pavyzdžiai, pristatymas

Jei sekate aistringo žmogaus elgesį, galite pabrėžti pagrindines savybes:

  • Vyzdžiai išsiplėtę (ypač aistros antplūdžio metu).
  • Rankų ir kūno judesiai greiti ir nervingi.
  • Balso tembras pakeltas. Žmogus kalba labai greitai, frazės kartais painiojasi.
  • Idėjos manija verčia visus pokalbius paversti aistros objektu.
  • Padidėjęs jaudrumas.

Psichologijoje aistra apibūdinama kaip griaunantis ar pakeliantis jausmas. Bet kokiu atveju, tai variklis, kuris skatina žmogų imtis veiksmų. Šiuolaikiniame moksle šis terminas reiškia emocijas, būdingas bet kuriam žmogui. Nėra nieko gėdingo ar nenatūralaus tame, kad žmogus pasiduoda aistrai. Svarbiausia, kad jis galėtų kontroliuoti save, vengdamas žalingos šio jausmo įtakos savo gyvenimui.

Vaizdo įrašai apie aistrą psichologijoje

Psichologas apie aistrą:

  • Dalintis
Hofitol nėštumo metu 1-2-3 trimestrais. Atsiliepimai
įvairenybės

Hofitol nėštumo metu 1-2-3 trimestrais. Atsiliepimai

TurinysIšleidimo formaCheminė sudėtisFarmakologinės savybėsFarmakodinamika ir farmakokinetikaVartojimo indikacijosKontraindikacijosKokį poveikį vai...

Rankos riešas. Kur tai yra, anatomija, tai skauda, ​​priežastys, kaip gydyti
įvairenybės

Rankos riešas. Kur tai yra, anatomija, tai skauda, ​​priežastys, kaip gydyti

TurinysCharakteristikaFunkcijos ir savybėsAnatomija ir struktūraGalimos ligos ir patologijosKienbeko-Prizerio patologijaklasifikacijaSimptomai ir p...

Citoflavino (citoflavino) analogai tabletėse yra pigesni
įvairenybės

Citoflavino (citoflavino) analogai tabletėse yra pigesni

TurinysNarkotikų savybėsPagrindinės instrukcijosAnalogaiMexidolCavintonVinpocetinasPiracetamasGlicinasInstenonasNeuroxMexiprimLėšų kainaVaizdo įraš...